References
- Basch, L., N. Schiller, G., & Blanc, C. Z. (1994). Nations Unbound: Transnational projects, postcolonial predicaments and dester-ritorialized Nation States. Gordon and Breach.
- Berry, J. W. (1990). Psychology of acculturation. In J. J. Berman (Ed.), Nebraska Symposium on Motivation, 1989: Cross-cultural perspectives (pp. 201–234).
- Bourgogne, A. (2013). Be Bilingual - Practical Ideas for Multilingual Families. Verlag Annika Bourgogne.
- Brazauskienė, J. (2013). Lietuvos rusų kalbinės nuostatos. In M. Ramonienė (Ed.), Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Kolektyvinė monografija (pp. 175–184). Vilniaus universiteto leidykla.
- Brubaker, R., & Cooper, F. (2000). Beyond identity. Theory and Society, 29, 1–47. https://doi.org/10.1023/A:1007068714468.
- Buckingham, D. (2008). Youth, identity, and digital media. The MIT Press.
- Castells, M. (2006). Tapatumo galia. Poligrafija ir informatika.
- Čiubrinskas, V., Daukšas, D., Kuznecovienė, J., Labanauskas, L., & Taljūnaitė, M. (2014). Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija. Versus Aureus. ISBN 9786094670817.
- Čiubrinskas, V., & Kuznecovienė, J. (2008). Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Vytauto Didžiojo universitetas.
- Faist, T. (2000). The volume and dynamics of international migration and transnational spaces. A review of dominant theories of international migration, 31(16).
- Giddens, A. (2000). Modernybė ir asmens tapatumas. Pradai.
- Gilmar, M., Tin, O’connell, J., & Migge, B. (2008). Lithuanians in Ireland. Oikos: Lithuanian Migration and Diaspora Studies, 5, 49–62.
- Green, E. G. T., Sarrasin, O., & Fasel, N. (2018). Immigration: Social psychological aspects. In J. D. Wright (Ed.), International Encyclopedia of the Social & Behavioral Sciences (2nd ed., pp. 675–681), 23.
- Hagen-Zanker, J. (2008). Why do people migrate? A review of the theoretical literature. Working Paper, 4.
- Hall, S. (1989). Cultural identity and cinematic representation. Framework: The Journal of Cinema and Media, 36, 68–81.
- Jakaitė-Bulbukienė, K. (2014). Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis. Taikomoji kalbotyra, 5.
- Katalienė, K. (2006). Lietuviškos emigracijos problemos ir perspektyvos. Mokslinė-praktinė konferencija: Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyvos integracijos Europos Sąjungos kontekste. Kolpingo kolegija, 63–67.
- Kripienė, I. (2011). Etninių institucijų vaidmuo socialiniame imigrantų gyvenime: lietuviai Niujorke. In V. Čiubrinskas (Ed.), Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose (pp. 105–117).
- Kuznecovienė, J. (2008). Lietuvių tautinis identitetas: bruožai ir tipai. In J. Kuznecovienė & V. Čiubrinskas (Eds.) Lietuviškojo identiteto trajektorijos (pp. 55–75).
- Lee, R. M., & Robbins, S. B. (1998). The relationship between social connectedness and anxiety, self-esteem, and social identity [Editorial], Journal of Counseling Psychology, 45(3), 338–345. https://doi.org/10.1037/0022-0167.45.3.338
- Liubinienė, N. (2009). Migrantai iš Lietuvos Šiaurės Airijoje: „savos erdvės“ konstravimas. Daktaro disertacija: Vytauto Didžiojo universitetas.
- Lytra, V. (2016). Language and ethnic identity. In S. Preece (Ed.), Routledge handbook of language and identity (pp. 131–145). Routledge.
- Norvilas A. (2012). Tauta, kalba ir tapatybė. Vilniaus universiteto leidykla.
- Obiols, S. (2002). The Matched Guise Technique: A critical approximation to a classic test for formal measurement of language attitudes. Noves SL. Revista de Sociolingüística. Teoria i metodologia Estiu, 1–6.
- Oyserman, D. Sakamoto, I., & Lauffer, A. (1998). Cultural accommodation: Hybridity and the framing of social obligation. Journal of Personality and Social Psychology, 74(6), 1606–1618.
- O’Toole, B., & Skinner, B. (2018). Minority language pupils and the curriculum: Closing the achievement gap. Marino Institute of Education and University of Ulster: E-book.
- Pavlenko, A., & Blackledge, A. (2004). Negotiation of identities in multilingual contexts. Multilingual Matters Ltd, 41.
- Pieterse, J. N. (1994). Globalisation as Hybridisation. International Sociology, 9(2), 161–184. https://doi.org/10.1177/026858094009002003.
- Ramonienė, M. (red.). (2013). Miestai ir kalbos II. VU leidykla.
- Ramonienė, M. (red.). (2019). Emigrantai: Kalba ir tapatybė II. VU leidykla.
- Reyes, A. (2010). Language and ethnicity. In N. H. Hornberger & S. Lee-McKay, (Eds.) Sociolinguistics and Language Education, 398–426.
- Rudžinskienė, R., & Paulauskaitė, L. (2008). Lietuvos gyventojų emigracijos priežastys ir padariniai šalies ekonomikai. Socialinė politika, 62–78.
- Spolsky, B. (2007). Towards a theory of language policy. Workin Papers in Educational Linguistics, 22(1), 1–14.
- Tamošiūnaitė, A. (2008). The Lithuanian language in the United States: Shift or maintenance? Lituanus, 54(4).
- Vignoles, V. L., Schwartz, S. J., & Luyckx, K. (2011). Introduction: Toward an integrative view of identity. In S. J. Schwartz, K. Luyckx, & V. L. Vignoles (Eds.), Handbook of identity theory and research (pp. 1–27).
- Žibas, K. (2011). Migracijos tyrimai socialinėse ir ekonominėse migracijos teorijose: analitinės prieigos konstravimas. Oikos: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2(12), 9–22.
- Wagner, C. (2016). Migration and the creation of hybrid identity: Chances and challenges. Proceedings of Harward Square Symposium 2/16.
- Wardhough, R. (2006). An introduction to sociolinguistics. Oxford, Blackwell Publishing.