References
- Ančlauskaitė, J. (2019). Sėkmingos šeimos kalbos politikos strategijų apžvalga. Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism, 17/2020.
- Arbušauskaitė, A. L. (2011). Tapatumo sūpuoklėse tarp pilietybės ir tautybės: Klaipėdos krašto gyventojai XX a. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 158–178.
- Byers-Heinlein, K., & Lew-Williams, C. (2013). Bilingualism in the Early Years: What the Science Says. Early Childhood Education: Successes and Challenges, 7, 1.
- Brazauskienė, J. (2013). Lietuvos rusų kalbinės nuostatos. In M. Ramonienė (red.), Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis (pp. 175–184). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
- Čubajevaitė, L. (2013). Sociolingvistinis Kauno moksleivių paveikslas [Daktaro disertacija, Vytauto Didžiojo universitetas].
- Dabašinskienė, I., & Garuckaitė, R. (2010). Kalbinis Kauno praeities ir dabarties savitumas. In M. Ramonienė (red.), Miestai ir kalbos (pp. 231–249). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
- Epstein, G. S., & Heizler-Cohen, O. (2015). Ethnic identity: a theoretical framework. IZA Journal of Migration 4(9), 2–11.10.1186/s40176-015-0033-z
- Farrugia, M., & Quigly, A. (2010). Actor Identification in Implicit Relational Data Sources. In I. Ting, H. Wu, T. Ho (eds.), Mining and Analyzing Social Networks (pp. 67–91). Springer.10.1007/978-3-642-13422-7_5
- Fishman, J. A., & Garcia, O. (2010). Handbook of Language and Ethnic Identity. Oxford University Press.
- Geben K. (2010). Vilniaus lenkų kalbinė savimonė, daugiakalbystė ir tapatybė. In M. Ramonienė (red.), Miestai ir kalbos (pp. 153–173). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
- Geben K. (2013). Lietuvos lenkai ir lenkų kalba Lietuvoje. In M. Ramonienė (red.), Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis (pp. 217–234). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
- Jakaitė-Bulbukienė, K. (2014). Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis. Taikomoji kalbotyra, 2014, 5.
- Lichačiova, A., & Markova, S. (2014). Dovanota vertybė ar įsiūlytas paveldas? Lietuvos rusakalbių nuostatos gimtosios kalbos atžvilgiu. Taikomoji kalbotyra, 2014, 4.
- Kayam, O., Hirsch, T. (2012). Family Language Policy of the English Speaking Immigrant Community in Israel. International Journal of Linguistics, 4, 4.10.5296/ijl.v4i4.2631
- Kasatkina, N. (2002). Lietuvos etninių grupių adaptacijos ypatumai. Filosofija. Sociologija, 4, 15–22.
- King, K. A., Fogle, L., Logan-Terry, A. (2008). Family Language Policy. Language and Linguistics Compass, 2(5), 907–922.10.1111/j.1749-818X.2008.00076.x
- Kornienko, O., Updegraff, K., Santos, C. (2015). Friendship networks and ethnic identity development: Contributions from social network analysis. In C. E. Santos, & A. Umana-Taylor (eds.), Studying ethnic identity: Methodological advances and considerations for future research (pp. 177–202). American Psychological Association.
- Milroy, L. (1987). Language and Social Networks. Oxford, Blackwell.
- Milroy J., & Milroy L. (1997). Network Structure and Linguistic Change. In N. Coupland & A. Jaworski (eds.), Sociolinguistics. Modern Linguistics Series. Palgrave. https://doi.org/10.1007/978-1-349-25582-5_1710.1007/978-1-349-25582-5_17
- Moskal, M. (2003). Policy on Minority and Regional Languages in Poland. Conference: Mercator Media Conference, Aberystwyth University.
- Obiols, S. (2002). The Matched Guise Technique: a Critical Approximation to a Classic Test for Formal Measurement of Language Attitudes. Noves SL. Revista de Sociolingüística. Teoria i metodologia Estiu, 1–6.
- Ramonienė, M. (red.), (2013). Miestai ir kalbos II. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
- Schiffman, H. (1996). Linguistic Culture and Language Policy. Routledge.10.4324/9780203273487
- Schwartz, M., & Verschik, A. (2013). Achieving Success in Family Language Policy. In M. Schwartz & A. Verschik (eds.), Successful Family Language Policy (pp.1–23). Springer.10.1007/978-94-007-7753-8_1
- Spolsky, B. (2004). Language policy. CUP.
- Šliavaitė, K. (2012). Etninės mažumos darbo rinkoje: kalbos, pilietybės ir socialinių tinklų reikšmė (Visagino atvejis). Etniškumo studijos / Ethnicity studies, 2012(1-2), 103–125.
- Unsworth, S. (2013). Assessing the role of current and cumulative exposure in simultaneous bilingual acquisition: The case of Dutch gender. Bilingualism: Language and Cognition, 86–110.10.1017/S1366728912000284
- Vaicekauskienė, L. (2010). Globalioji daugiakalbystės perspektyva: anglų kalbos vieta ir vaidmuo Lietuvos miestų erdvėje. In M. Ramonienė (red.), Miestai ir kalbos (pp. 175–203). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
- Vaicekauskienė, L. (2006). Anglų kalbos svetimžodžiai ir socialinis identitetas Lietuvoje. Darbai ir dienos, 46, 65–78.
- Vilkienė, L. (2011). Ar dvikalbystė – dvikultūrės tapatybės laidas? Kalbotyra, 63(3), 115–129.10.15388/Klbt.2011.7655