Eglė STONKUTĖ
AR STRATEGINIS MĄSTYMAS ĮTRAUKIAMAS Į ENTREPRENERYSTĖS UGDYMĄ AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE?
Santrauka
Dabartinėje verslo aplinkoje, kuri dažnai apibūdinama kaip labai nepastovi, neapibrėžta, sudėtinga ir dviprasmiška, entrepreneriškumo įgūdžiai yra svarbios priemonės, reikalingos verslo organizacijai valdyti. Vienas iš šių svarbių įgūdžių yra strateginis mąstymas, kuris turėtų padėti entrepreneriui susidaryti verslo ir jo aplinkos vaizdą, spręsti sudėtingas problemas ir planuoti ateitį. Manoma, kad strateginio mąstymo įgūdžių galima išmokti, todėl jų mokymas gali būti įtrauktas į entreprenerystės ugdymo studijų programas. Siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu strateginis mąstymas yra integruotas į entreprenerystės mokymąsi, buvo atlikta entreprenerystės magistrantūros studijų programų turinio lyginamoji analizė. Buvo lyginamos entreprenerystės magistrantūros studijų programos, kurios „Eduniversal Rankings Best Masters“ reitinge įvertintos kaip geriausios. Iš viso buvo ištirta 71 entreprenerystės magistrantūros studijų programa 26 skirtingose pasaulio šalyse. Šiek tiek daugiau nei pusė (37 programos) visų tirtų studijų programų buvo įgyvendinamos Australijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Buvo siekiama nustatyti dažniausiai jose pasitaikantys studijų dalykai. Nustatyta, kad kone į kiekvieną studijų programą įtraukti verslo steigimo grupės studijų dalykai. Kiekvienoje programoje yra bent po vieną entreprenerystės, bendrosios vadybos ir patirtinio mokymosi studijų dalyką. Beveik kiekvienoje studijų programoje yra po vieną kursą asmeninio tobulėjimo, rinkodaros valdymo, strateginio valdymo, sprendimų priėmimo ir finansų valdymo dalykų. Veiklos vadybos, inovacijų vadybos ir žmogiškųjų išteklių vadybos kursai įtraukti į kiekvieną antrą studijų programą. Informacinių sistemų vadybos, tvarumo, specifinių sektorių vadybos kursai reti. Lavinant mąstymo įgūdžius daugiausia dėmesio skiriama kūrybiniam ir projektiniam mąstymui. Kūrybinis mąstymas pasitaiko šiek tiek dažniau nei kas ketvirtoje studijų programoje, o projektinis mąstymas – tik kas septintoje studijų programoje. Kitų mąstymo rūšių ugdymo studijų dalykai yra marginalūs, t. y. strateginis mąstymas yra tik trijose studijų programose, analitinis mąstymas – vienoje studijų programoje, kritinis mąstymas – vienoje studijų programoje. Analizė atskleidė, kad mokant entreprenerystės vis dar vyrauja klasikiniai kursai ir įgūdžiai, o strateginis mąstymas nėra esminis verslumo mokymo kursas. Taikytas tyrimo metodas negalėjo atskleisti horizontalios strateginio mąstymo integracijos į visus kitus studijų dalykus, – tai būtų galima padaryti toliau tiriant šį kursą. Tikimasi, kad šis tyrimas inicijuos platesnę mokslinę diskusiją apie strateginio mąstymo integravimo į entreprenerystės studijų programas tikslus ir apimtis. Šios diskusijos taip pat aktualios praktiniu požiūriu, nes verslumo įgūdžių ugdymas yra svarbus kiekvienoje inovacijas diegiančioje organizacijoje.