Laura GARDZIULEVIČIENĖ, Simonas Juozapas RAIŠYS, Agota Giedrė RAIŠIENĖ
VEIKSNIAI, SKATINANTYS PILIEČIUS DALYVAUTI VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ BENDRAKŪROS PROCESE
Santrauka
Aktyvus piliečių įsitraukimas rengiant valdymo sprendimus padeda pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir formuoti pozityvų visuomenės požiūrį į viešojo sektoriaus veiklą, dėl to viešojo sektoriaus institucijos suinteresuotos skatinti piliečių dalyvavimą viešųjų paslaugų tobulinimo procese. Šiame kontekste svarbi bendrakūra, apibrėžiama kaip reguliarūs ir ilgalaikiai santykiai tarp profesionalių paslaugų teikėjų ir paslaugų vartotojų, kai visos bendradarbiaujančios šalys pasižymi reikšmingu išteklių įnašu. Nepaisant bendrakūros aktualumo šiuolaikinei visuomenei ir viešojo valdymo veiksmingumo potencialo, sistemine teorine analize grįstų apibendrinimų ir įžvalgų, piliečiams įsitraukiant ir dalyvaujant bendrakūroje, mokslinėje literatūroje reta. Siekiant užpildyti šią tyrimų spragą, straipsnyje teorinės analizės pagrindu identifikuojamos visuomenės įsitraukimo prielaidos priimant sprendimus, sąlygos ir veiksniai, skatinantys piliečius aktyviau dalyvauti bendrakūros procese.
Sisteminė literatūros apžvalga apima 2001– 2022 m. laikotarpį. Tyrimas įgyvendintas dviem etapais – pirmame pagal nustatytus kriterijus atlikta mokslinių publikacijų tikslinė atranka, o antrame šie moksliniai darbai išanalizuoti. Nors paieškos Google Scholar metu buvo rasti 433 straipsniai pagal užklausos raktažodžius, apibrėžtus atrankos kriterijus visiškai atitiko ir į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti 24 straipsniai.
Teorinės analizės metu nustatyta, kad svarbiausi piliečių įsitraukimo į bendrakūros procesą veiksniai yra pasitikėjimas, savanorystė, inovacijos ir pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, tačiau pastarasis veiksnys paradoksalus: viešosiomis paslaugomis mažiau patenkinti piliečiai nėra linkę dalyvauti iniciatyviai. Jie nusiteikę įsitraukti į bendrakūros procesą tik tuo atveju, jei turi galimybę iš anksto įsitikinti, jog dalyvavimas realiai pagerins viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Priešingu atveju atsakomybę už viešąsias paslaugas linkstama priskirti vien tik valstybei.
Nustatyta, kad piliečiai į bendrakūrą aktyviau įsitraukia skaitmeninėje erdvėje, kurios technologinis pobūdis viešojo sektoriaus organizacijoms padeda pelnyti didesnį piliečių pasitikėjimą institucijomis ir procesais. Be to, paaiškėjo, jog piliečiai, dalyvaujantys bendrakūros procese, priimti sprendimus neretai stokoja pakankamų kompetencijų, tad pastarųjų ugdymas pabrėžtinas kaip svarbi bendrakūros prielaida.
Remiantis tyrimu pastebima, kad bendrakūros procesai vyksta sėkmingiau, kai visos suinteresuotos šalys nuosekliai dalyvauja visuose sprendimų priėmimo etapuose. Tai įgalina užtikrinti sprendimų priėmimo skaidrumą, lankstumą, patikimumą ir atvirumą, pagaliau ir piliečių lūkesčius labiau atitinkančias viešąsias paslaugas.
Pažymėtina, kad tyrimą riboja teorinis straipsnio įžvalgų pobūdis. Norint išsamiau suprasti piliečių įsitraukimo į viešųjų paslaugų bendrakūrą motyvus ir veiksnius, reikia atlikti išsamesnius, empirinius tyrimus.