Inga BLAŽIENĖ
LIETUVOS NAMŲ ŪKIŲ TURTO IR KITŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA ELGSENAI TAUPANT PENSIJAI SENĖJANČIOJE VISUOMENĖJE
Santrauka
Straipsnyje analizuojama Lietuvos namų ūkių turimo turto, pajamų bei demografinių parametrų daroma įtaka elgsenai taupant pensijai. Analizuojami namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo2 duomenys.
Taupymo ir vartojimo elgsenai įtaką daro demografiniai pokyčiai visuomenėse. Statistika atskleidžia visuomenių senėjimo procesą. Visuomenei senstant, didėja pensinio amžiaus sulaukusių žmonių dalis, todėl dirbantiesiems tenka vis didesnė našta išlaikyti pensinio amžiaus gyventojų dalį. Ieškoma sprendimų, leidžiančių užtikrinti gyventojams pakankamą pinigų sumą senatvėje. Atsakymų ieškoma tiriant gyventojų finansinę elgseną, jų nuostatas bei namų ūkių taupymo galimybes.
Pagrindinis straipsnio tikslas – tirti Lietuvos namų ūkių turto, pajamų, lyties, amžiaus ir išsilavinimo įtaką elgsenai taupant pensijai. Tyrimo objektas – Lietuvos namų ūkių elgsena taupant pensijai. Tyrimo uždaviniai: vertinti, kokią įtaką finansinis turtas turi tikėtinumui, kad namų ūkis taupys senatvei bei pasirinks savanorišką pensiją arba gyvybės draudimą kaip taupymo pensijai priemonę; analizuoti, kokią įtaką nefinansinis turtas turi tikėtinumui, kad namų ūkis taupys senatvei bei pasirinks savanorišką pensiją arba gyvybės draudimą kaip taupymo pensijai priemonę; analizuoti, kokią įtaką socialinės-demografinės charakteristikos turi tikėtinumui, kad namų ūkis taupys senatvei bei pasirinks savanorišką pensiją arba gyvybės draudimą kaip taupymo pensijai priemonę.
Turimas namų ūkių turtas yra vienas iš saugiklių, galinčių užtikrinti pragyvenimą senatvėje. Nefinansinis ir finansinis turtas gali būti vienu iš taupymo instrumentų arba veiksnių, darančių įtaką taupymo elgsenai, todėl straipsnyje pateikiama, kiek ir kokio turto yra sukaupę Lietuvos namų ūkiai, kokias gauna pajamas bei kaip tai lemia taupymo elgseną.
Pirmame straipsnio skyriuje apžvelgiami du teoriniai požiūriai: tradicinis gyvenimo ciklo modelis bei elgsenos ekonomikos teorija. Antrame skyriuje aprašoma tyrimo metodologija. Toliau straipsnyje pateikiama empirinė analizė, padalinta į dvi dalis.
Pirmoje empirinėje dalyje pateikiami namų ūkio turimo turto, gaunamų pajamų, namų ūkių taupymo pensijai duomenys bei jų pasiskirstymas pagal socialinius demografinius parametrus. Nustatyta, kad tik trečdalis Lietuvos namų ūkių yra finansiškai pajėgūs taupyti, dauguma namų ūkių investuoja į pagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimą, mažai jų turi finansinio turto.
Antroje empirinėje dalyje pateikiama koreliacinė ir regresinė duomenų analizės. Tikrinti tyrimo teiginiai: kuo aukštesnis namų ūkio „galvos“ išsilavinimas, tuo didesnė savanoriškos pensijos / gyvybės draudimo vertė bei tikimybė, kad namų ūkis taupys senatvei; augant namų ūkio pajamoms, kyla savanoriškos pensijos vertė bei tikimybė, kad namų ūkis taupys senatvei; didėjant namų ūkio nekilnojamojo turto vertei, mažėja savanoriškos pensijos / gyvybės draudimo vertė bei tikimybė, kad namų ūkis taupys senatvei; didėjant namų ūkio finansinio turto vertei, didėja savanoriškos pensijos / gyvybės draudimo vertė bei tikimybė, kad namų ūkis taupys senatvei. Visi teiginiai, išskyrus „didėjant namų ūkio finansinio turto vertei, didėja savanoriškos pensijos / gyvybės draudimo vertė“, patvirtinti.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvos namų ūkiai nepasižymi racionalia taupymo pensijai elgsena. Dauguma pasikliauna esama valstybine pensijos sistema bei mažai taupo senatvei savanoriškai. Norint paskatinti Lietuvos namų ūkius taupyti senatvei, patiems kaupti privačiuose pensijų fonduose, valstybei reikia ieškoti efektyvių taupymo skatinimo priemonių. Ypatingai svarbu padėti mažesnes pajamas, žemesnį išsilavinimą turintiems namų ūkiams. Reikia įvertinti, kad Lietuvoje žmonės nėra linkę į finansinę riziką, todėl taupymo skatinimo priemonės turėtų būti saugios.